pirmkkartis

2 pir̃mkkartis, -ė smob. (1) K, Trg; R, MŽ, N, Ns1854,24 einantis konfirmacijos ar besiruošiantis jai jaunuolis, konfirmantas: Vasarą kunigas bendrų pamokų suvarė lietuvius pirmkarčius su vokiečiais I.Simon. Įžegnojimas pirmkarčių prš.